rūkenyčia

×rūkenyčià (hibr.) sf. (2) 1. dūminė troba: Da vis rūkenyčioj gyvenam Trgn. Prileidė dūmų kūrendama, kai rūkenỹčioj Klt. 2. Trgn rūkstanti lempa: Kokia te lempa – rūkenyčià, reikia knatas pataisyt Klt. 3. dūlis, rūklys: Rūkenyčią uždek Trgn.